antradienis, vasario 1

Biscotti

Ar čia tokia šalta žiema ar artėjanti pilnatis, bet sadumynai neišeina iš minčių. :) Bet kai pagalvoji ko norėtusi, tai viskas atsibodę arba dar labiau atsibodę. Bet visagalis internetas kaip visada padėjo :). Netyčia beskitinėjant FB radau, kad viena iš draugių kiekvieną dieną kepa džiuvėsius. Suintrigavo. Tad rezultatas biscotti. Bet negaliu pulti ir kelti pagal pirmą pasitaikiusį recepta, tai kažkaip neprofisionaliai skambėtu. Tad teko pastudijuoti ir istoriją ir žinoma pasitobulinti pagal savo lietuvišką skrandį.



Nors šiais laikais kepami biscotti siejami su Toscanos regionu Italijoje, tačiau istorijoje jie minimi net Romos imperijos laikais.

Biscotti kildinamas iš žodžių - "bis" tai du ir "coctum" tai keptas.
Romos laikais biscotti buvo skirtas keliautojams, kad būtų patogiau gabentis maistą, o ne taip kaip šiandien neskubantiems, atsikvėpti su kava žmonėms.
Tai buvo neraugintos (be mielių) tešlos pyrago gabalėliai, kuriuos vyrėjai pakepindavo antrą karta, tam, kad jie ilgiau išsilaikytų ilgose kelionėse. Jais buvo maitinamas Romos legionas. Pinijus gyrėsi, kad juos galima būtų valgyti šimtmečius.
Po Romos imperijos žlugimo 455 p.kr. buvo atleisti vizigotai, vandalai ir kiti. Su šiuo žlugimu sustojo kulinarijos raida. Žmonės tik stengėsi išgyventi. Tačiau po daug laiko biscotti pasirodė Tsoscanos regione (Italijoje).  Biscotti persikėle i Toscaną. Juos atgaivino Toscanos vyrėjas, kuris juos patiekė prie saldaus vyno. Jų sausa ir traški tekstųra bei gebėjimas sugerti vyna, buvo laikomas nuostabiausiu kulinarijos atradimu. Tad praėjus net šimtmečiui visi sutinka, kad biscotti panardinimas i gerą Vin Santo yra puikus būdas pabaigti pasisedėjimą prie kavos puodelio.
Toscanos biscotti pagrindinis požymis tas, kad jie yra gausiai pagardinti migdolais iš Prato migdolų giraičių. Tačiau tame regione jie vadinami cantucci. Net ir šiandien Cantucci di Prato galima rasti kiekviename Toskanos kondterijos ar kavinukės lange.
Kaip ir senais laikais juos vertino kareiviai, tai ir dabar juos vertina žvejai, kariai, legionieriai, jūreiviai.
Biscotti Italijoje tapo toks populiarus, kad kiekviena provincija turi savo patobulintą receptą.
Iš migdolinio Toscanos recepto buvo tobulinama iki visokiausių priedų.
Svarbu nepsiriboti receptu, kuris yra vienas ir pagrindinis. Reikia atrasti kas tinka Jūsų gomuriui ir tai ką megsta Jūsų draugai.

Man net įdomu buvo surasti kuo daugiau biscotti variacijų. Tad kiek pateiksiu dabar, tai nereiškia, kad tuo ir apsiribosiu :)
- abrikosų ir riešutas;
- džiovintų vyšnių ir mėlynių su migdolais;
- cappuccino;
- anakardžio riešutų;
- sezamo sėklų;
- vyšninios ir migdola;
- šokolado gabalėliai;
- šokoladas ir kapučino;
- šokolado gabalėliai ir vyšnių Amaretas;
- šokoladas ir riešutas;
- šokoladas ir makadamijos riešutai;
- šokoladas ir moka;
- šokolado gabalėliai ir tiramisu;
- cinamonas ir skrudinti migdolai;
- cinamonas ir riešutai;
- kokoso drožlės ir  šokoladas;
- kava ir anakardžio riešutai;
- spanguolės ir  migdolai;
- spanguolės ir apelsinų ževelės;
- spanguolės ir riešuta, tamsus šokoladas;
- ......
Jie buna trijų dydžių, tačiau dydis tikrai nėra svarbus. Jie visi gaunasi labai labai skanūs. O dydis priklausys tik nuo to kaip bus suformuoti kepaliukai.
Tad jei bunant Italijoje panaudosite žodį "biscotti", jį kiekvienas italas supras taip kaip mes suprastumėne išgirdę "sausainis". Tai trapus, keptas ir labai labai skanus skanėstas :)
Negalima sakyti, kad tai tik Italų receptas. Per daug amžių maišantis tautoms ir keliaujant tradicijoms, bei istorijai, dabar kiekviena šalis turi savo biscotti variaciją ir patobulintą receptą, bei pavadinimą. Kaip antai britai turi džiūvėsius, Prancūzijoje - biscotte ir kroketai de Carcassonne, vokiečiai - zwieback, graikai - biskota ir paxemadia, žydai - Mandelbrot, ir rusai - sukhariki, o mes lietuviai turimes tuos nuo tarybinių laiku išlikusius džiūvesėlius (su razinomis, aguonomis ir arbatinius), kuriuos reikėtų priskirti rusijos paveldui.
Bet kokioje šalyje rasite ši nuostabų desertą, kuris tik prie kavos ar vyno.



Biscotti receptas (tradicinis ir kiek radau skaitant istoriją, tai vienas iš seniausių)

125 ml saulėgrąžų aliejaus (jokiu būdu netinka alyvuogių)
3 kiaušiniai
200 g cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
400 g miltų
1 a.š. migdolų ekstrakto
40 g migdolų rieštų

- skystus produktus: kiaušinius, aliejų, migdolų ekstraktą - suplakti (nesmarkiai, tik tiek, kad susimaišytu tarpusavyje)
- birius produktus: miltus, kepimo miltelius, cukrų - sumaišyti
- sujungti birų ir skystą mišinį
- maišyti mediniu šaukštu (man patogiausia viską atlikti naudojant virtuvinį kombainą)
- maišyti apie vieną minutė, kad pasidarytu gana kieta tešla.
- įmaišyti riešutus (maišysis gana sunkiai)
- skardą iškoti kepimo popieriumi
orkaitę įkaitinti iki 190 C laipsnių
- tešlą padalinti į du kepaliukus, kepti vienoje skardoje, nes jie tešla labai nekils. bet tarpa tarp kepaliuku palikti kuo didesni, dėl visa ko :)
- kepti 25-35 min
- iškepus supjaustyti riekelėmis
- riekeles išdėlioti skardoje ir dar karta pakepti 5-10 min iš abiejų pusių :)

Tai vat toks paprastas receptas, kurį patobulinau ir tuoj pateiksiu savo biscotti variantus :)


Informacija: thenibble, biscottizone, wordpress, kanneganti, foodmayhem, ornelabiscotti

Tekstą, nuotraukas ir receptus draudžiama naudoti komerciniams tikslams